- notūras
- ×notū̃ras (l. natura) sm. (2) 1. Vlkv, Slk būdas, charakteris: Jis tur silpną notūrą K. Jo labai negeras notū̃ras Mrj. Jonas blogo notūro, su juo sunku sugyventi Šmn. Įdomiausi notū̃rai tų žmonių Bgt. Rasi tėvelį pikto notū̃ro, išras martelę neramaus būdo (d.) Gs. 2. kaprizas, aikštis, nikis: Tai, ką daro vaiko notūras: užsinotūrijo ir valgyt nebeina! Ds. Notū̃rą turi (apie arklį) OZ36. Jau ir su notūru arklio nepirk Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.